rūdyti

rūdyti
1 rūdýti, -ìja (-ỹja K, rū̃di Klt, rūda), -ìjo intr. 1. MŽ393, N, K, M trauktis rūdimis: Paprastoji geležis rūdija ore tik todėl, kad turi kitų metalų priemaišų K.Daukš. Mano žiedeliai, o auksinėliai, skrynioj gulėste ir berūdyste RD40. Nerūdijantis plienas rš. Sidabras su auksu ore niekuomet nerūdija rš. Padėk dalges, tegu nerūdỹja per žiemą Dkš. Ei mergyte nėgelkyte, dėl ko rūd žiedelis? KlvD9. Ar ne laiku aš atjojau, ar žiedeliai rūdi? B.Sruog. Jei rūdỹs žiedelis an baltų rankelių, tai smūtnas bernelis svetimoj šalelėj (d.) Vlkv. Oi, kad pražuvo jaunos dienelės, rūdyk, šoblužėle! TŽII316. Rūdi aukso žiedužėliai neišdovanoti (d.) Prn. Lietutis lyja, pentins rūdyja juodame purvynėly JD458. Bagočiaus dukrelės žiedai rūdyja, o vargo mergelės nuo darbų dyla LTR(Ldvn). Jei kirvis rūdija, tai bus lietaus Pn. | prk.: Bernyti mano, jaunasis mano, rūdys tavo širdelė JV840. Rūdýk, vainike, purvyne, o tu, mergele, pas mane (d.) Mrc. 2. DŽ apsikrėsti rūdimis, gesti nuo rūdžių: Daugumas kviečių rūdỹja Jd. Azotinėmis trąšomis patręšti javai rūdija labiau rš. Šįmet roputės taip nerūdỹja kaip pernai Skr. | Lapeliai bėga, vėjo papūsti, pūsta rūdyja, krūvon sugrūsti LTR(Rk). Medžio (kadagio) uoga neduos [šulinio] vandeniui rūdyti, maurais mauroti Lb. Per Užgavėnes negalima verpti, linai rūdys LTR(Rs). 3. DŽ, Smn gesti, gaunant rudą spalvą: Prie kaulo jau rūdija mėsa Ktk. Tie lašiniai rūdỹ[ja] Jrb. Mėsa nerūdija, nesitraukia, paimi, nets kvepia Všk. Kad nerūdytų lašiniai, reikia per Užgavėnes neverpt LTR(Ds). 4. prk. vargti: Sklepe būk, rūdýk (apie suimtąjį) Ėr. Kaip geležis vis rūdiju CII328. Pavogsi, o paskui kalėjime rūdýsi Mrj. Aš gerai pirmiau gyvenau, dabar rūdyjù Rs. Aš pats verčiau numirčiau, neg su jais diena dienon rūdyčiau kambary B.Sruog. O jeigu tas žmogus būt tą krosnį neardęs, tai toji giltinė ir po šiai dienai da būtų ten rūdijus BsPIV113. 5. prk. palengva nykti, gaišti: Užžels kojelių takeliai, rūdys rankelių darbeliai, pasigesite manęs LTR(Lkv). Rūdys mano jaunystėlė per visą amželį, per visą amželį pas jauną bernelį LTR(Prl). Sena meilė nerūdỹja, laikui bėgant, vėl atgyja Kt. Akmens sudyla, plienas rūdija, tik nerūdija kerštas širdyje T.Tilv. \ rūdyti; aprūdyti; įrūdyti; išrūdyti; nurūdyti; parūdyti; perrūdyti; prarūdyti; prirūdyti; surūdyti; užrūdyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • rūdyti — rūdýti vksm. Plienas ne tai̇̃p rūdi̇̀ja kaip geleži̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • rudyti — rudyti, ìja, ìjo intr. NdŽ ruduoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rūdyti — 2 rūdyti, rū̃do, rū̃dė tr. Ml skriausti, erzinti: Nu i kam tu rūdaĩ šitą šunį!? Vdš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rūduoti — rūduoti, uoja, ãvo 1. žr. 1 rūdyti 1: Težvengia žirgelis an pūdymėlio, terūduoj žiedelis an rūdymėlio (d.) Užp. Kur tas žiedelis rūdãvo, te mano sesiulė vargavo (d.) Jž. 2. žr. 1 rūdyti 3: Šlauny kaulas rūduoja, pradėjo koja sopėt Km. 3. žr. 1… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rūdinti — 1 rū̃dinti, ina, ino 1. caus. 1 rūsti: Kam rū̃dini peilį, dalgį, šlapmė[je] laikydamas J. Skujai žvyro žemėj tik daigą rūdina, o mėšlo nedaro Ggr. Rūtų vainikėliai vytinti, aukso žiedeliai rūdinti (d.) Mrc. Rūdinta devynmacė (bot. Verbascum… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Lithuanian grammar — is the study of rules governing the use of the Lithuanian language. Lithuanian grammar retains many archaic features from Proto Indo European that have been lost in other Indo European languages. It has extremely complex morphology; words have… …   Wikipedia

  • aprūdyti — 1 aprūdyti intr. 1. R294, MŽ393, Sut, N, K, DŽ apsitraukti rūdimis: Drėgnai padėta geležis greit aprūdija rš. Tėvas pamatė ant kelio aprūdijusią padkavą ir liepė sūnui paimt BsPIII104. Kuris būsiva žuvęs, tai to kulką antrasis rasiva aprūdijusią… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrūdyti — 1 išrūdyti intr. 1. išgesti vietomis ar iš vidaus nuo rūdžių: Peilis išrūdìjęs duobytėmis, jau nebenusišveis Rm. Cinkuotos skardos, variniai ir šiaip išrūdiję indai karvėms melžti bei pienui laikyti netinka rš. 2. išpūti, išgesti: Kad tu žalia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrūdyti — 2 išrūdyti tr. išvaryti, išpjudyti: Ponas išrū̃dė šunim mužiką iš dvaro Ml. Galų gale jį išrūdė Aln. rūdyti; išrūdyti; nurūdyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • krūšti — krūšti, ta ( a), o intr. 1. Als lysti, blogti: Jau krūšta (kūsta) veidas tavo J. Ligonis iš (nuo) ligos krūšta J. Kiaulės geba lig vėlumo miegoti, neleidant (neleidžiant) joms išsiilsėti, krūšta ir lysta M.Valanč. 2. J irti, nykti (rūdyti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”